Question

Laba diena. Jau keturis metus kovoju su savo emocijomis ir niekaip negaliu nurimti. Tai nusiraminu, tai vėl viskas sukyla... Po antro vaikelio gimimo mano vyras susirado kitą moterį, bet ilgai nieko nesakė ir gyvenom kartu. Jaučiau, kad kita yra, bet ir ji leido žinot man apie save. Rašinėjo žinutes, laiškus, kuriuose visad buvau žeminama (vadino mane bloga mama, bloga meiluže ir t.t.). Vis gi nusprendžiau nebekęsti tokios įtampos ir paprašiau, kad vyras išsikeltų ir gyventų sau. Dėliotųsi viską taip, kaip jam atrodo, o tada vis gi nusprendėm ir skirtis. Kaip ir aprimau po to. Bet emocijas sužadina jo žinutės apie tai, kad jis dar turi vilties grįžti. Aš pati ir noriu, ir nebenoriu kad jis grįžtu. Jau kaip ir atslūgo tas noras būt kartu, bet kitą kartą suspaudžia širdį pagalvojus, kad jis su kita. Kaip nurimti ir apie jį nebegalvoti? Kaip išlikti ramiai ir išmokt ignoruot jį, kaip jis ignoruoja? Kodėl jis teikia vilčių ir nesupranta, kad skaudina ir vėl kelia prisiminimus? Kaip nurimt ir atrast ramybę?

Answer 1

Geriausia būtų skirti sprendimus nuo jausmų. Gerai apsvarsčius, įvertinus, kiek vyro pažadais galima pasitikėti, kaip paveiktų vaikų gerovę, reikėtų pasirinkti, norite su juo vėl gyventi, ar ne. Kaip apsispręsite, taip savo veiksmais ir siekite, o aplinkos, kitų žmonių įtikinėjimus ar iš pačios savęs kylančius jausmus reikėtų priimti kaip pagalbas arba kliūtis pasirinktam tikslui.