Question

Prieš pradedant tikėti esu daug melavus. Per išpažintį tai išpažinau. Bet dabar galvoju, gal turėčiau ir žmonėm prisipažinti, kad melavau. Nelabai su jais bendrauju, tai atrodo keista rašyti labas turiu prisipažinti, kad melavau. Ir galvoju ar turėčiau taip pasielgti, nes sąžinė neduoda ramybės. Taip pat žinodama, kad neprisipažinau žmonėms, ėjau komunijos, tai dabar irgi nejauku gal padariau šventvagystę?

Ir dar norėjau paklausti, draugė padovanojo vogtus kvepalus ir aš žinodama, kad jie vogti atidaviau juos mamai nes buvo gaila išmesti. Bet dabar galvoju gal geriau juos išmesti?

Answer 1

Reikėtų mamai pasakyti, kad kvepalai buvo vogti. Iš jos vėl pavogti ir išmesti nereikia.

Nuoširdžiai išpažintos nuodėmės Atgailos sakramentu atleidžiamos ir sunaikinamos, jų jau nėra, lieka tik prisiminimas ir padariniai. Jeigu dėl Jūsų pamelavimo kažkas dar vis patiria blogus padarinius, kenčia žalą, ją reikia stengtis atitaisyti. Jei žalą nutrauktų prisipažinimas - tai prisipažinti, o jei atitaisyti galima kitaip, tai taip ir pasielgti. Jei šiuo metu kažkada pasakytas melas žalos nebedaro, prisipažinti nereikia.