Question

Garbė Jėzui Kristui!
Prašau nesmerkti už šiuos klausimus, nes teesu pasimetusi avelė, ieškanti teisingo kelio. Pastaruoju metu man kyla daug nuodėmingų klausimų į kuriuos nerandu atsakymų. Visgi, prašau padėti man į juos atsakyti sielos ramybės labui. Visą gyvenimą esu krikščionis, tačiau kuo toliau, tuo labiau pradedu mąstyti apie tai, ar tikrai Dievas egzistuoja (pilnai suvokiu, kad tai nuodėmė, tačiau racionalaus mąstymo atsisakyti niekaip nepavyksta). Aplinkiniai man kartoja, kad šis gyvenimas tėra išbandymas prieš amžinąją palaimą. Tas išbandymas, kaip suprantu, yra absoliutus ir vienareikšmiškas tikėjimas. Tačiau juk niekaip neįmanoma nei įrodyti, nei paneigti Dievo egzistąvimą. Kodėl Visagalis pasirinko mus išbandyti taip, kad tie, kurie neturi šiek tiek gilesnių analitinių sugebėjimų išbandymą išlaiko, o ieškantys įrodymų bei argumentų – ne? Apskritai, mano menkas protas niekaip nesuvokia, kodėl Didžiąjam Visatos Kūrėjui išvis taip svarbu, kad jį garbintume? Juk jei Dievui reikėtų, kad mes tikėtume juo, užtektų mums apsireikšti asmeniškai – tada visos abejonės būtų kaip mat išsklaidytos. Tačiau visi teigia, kad pats Aukščiausiasis pasirenka nesirodyti, kad patikrintų, kad turi stiprų tikėjimą, o kurie – silpną. Visgi, tikėjimas be įrodymų tėra kvailumo aukštinimas. Abejotina, kad genialus visos neaprėpiamos visatos kūrėjas skatintų kvailumą. Kitą vertus, kodėl Dievas nepasirinko kito būdo mus patikrinti? Kodėl išbandomas ne mūsų gerumas, nuokankumas, atsidavimas, sąžiningumas, meilė artimui ar kas kita susijęs su tikrai svarbiomis vertybėmis? Vietoj to, mes vertinami pagal tai, kas gali stipriausiai tikėti kažkuo, kas negali būti pamatyta, paliesta ar kitaip patikrinta. Deja, bet tai nėra mano vieninteliai nuodėmingi pamąstymai: Jei jau Dievas nori, kad jį garbintume ir glovintume, kaip galime būti tikri, kad „tikrasis“ Dievas iš tikrųjų yra krikščioniškasis, o ne tas, apie kurį kalbama budizme, Induizme ir pan. Ši situacija primena loterija, kai reikia atspėti, po kuriuo iš trijų puodelių yra padėta moneta, tik šis žaidimas rizikingesnis – jei atsakysi neteisingai, keliausi į pragarą amžinoms kančioms.
Prašau padėti man, klajojančiai avelei, sustiprinti savo tikėjimą, nes, atrodo, grimstu į bedugnę.
Ačiū ir per amžius amen!

Answer 1

Jūsų klausimas turi sofistinių požymių, užduodamas taip, kad būtų gautas pageidaujamas atsakymas. Gal ir netyčia. Dievas sukūrė žmogų panašų į save ir su juo elgiasi kaip su sau lygiu: neapsireiškia jam aiškiai ir pilnai, nes tada žmogus neturėtų kitos galimybės, kaip tik jį pasirinkti. Vietoje to Dievas pateikia savo buvimo ir meilės įrodymų, kviesdamas, kad žmogus jį pats atpažintų ir pamiltų. Kaip ir žmonės įvairiausiais būdais vieni kitiems įrodinėja savo gerumą ir meilę, kviesdami juos pamilti.

Apie Dievo buvimą ir veikimą, ateistinius argumentus ir jų vertę yra nemaža literatūros lietuvių kalba, galima pasidomėti ir nesunku surasti katalikiškuose knygynuose. Apie Dievą nieko neįmanoma sužinoti, t.y. nei įrodyti, nei paneigti buvimo, arba pažinti kokias nors jo savybes ir veikimą empirinio, eksperimentais ir skaičiavimais grindžiamo mokslo keliu, kuris šiandien vadinamas bendru "mokslo" vardu. Toks mokslas tyrinėja pasaulio veikimą, o ne būties dėsnius. Apie Dievą sužinoti galima remiantis filosofiniais ir teologiniais mokslais ir jų metodais.