Question

Garbė Jėzui Kristui!
Prašau nesmerkti už šiuos klausimus, nes teesu pasimetusi avelė, ieškanti teisingo kelio. Pastaruoju metu man kyla daug nuodėmingų klausimų į kuriuos nerandu atsakymų. Visgi, prašau padėti man į juos atsakyti sielos ramybės labui. Visą gyvenimą esu krikščionis, tačiau kuo toliau, tuo labiau pradedu mąstyti apie tai, ar tikrai Dievas egzistuoja (pilnai suvokiu, kad tai nuodėmė, tačiau racionalaus mąstymo atsisakyti niekaip nepavyksta). Aplinkiniai man kartoja, kad šis gyvenimas tėra išbandymas prieš amžinąją palaimą. Tas išbandymas, kaip suprantu, yra absoliutus ir vienareikšmiškas tikėjimas. Tačiau juk niekaip neįmanoma nei įrodyti, nei paneigti Dievo egzistąvimą. Kodėl Visagalis pasirinko mus išbandyti taip, kad tie, kurie neturi šiek tiek gilesnių analitinių sugebėjimų išbandymą išlaiko, o ieškantys įrodymų bei argumentų – ne? Apskritai, mano menkas protas niekaip nesuvokia, kodėl Didžiąjam Visatos Kūrėjui išvis taip svarbu, kad jį garbintume? Juk jei Dievui reikėtų, kad mes tikėtume juo, užtektų mums apsireikšti asmeniškai – tada visos abejonės būtų kaip mat išsklaidytos. Tačiau visi teigia, kad pats Aukščiausiasis pasirenka nesirodyti, kad patikrintų, kad turi stiprų tikėjimą, o kurie – silpną. Visgi, tikėjimas be įrodymų tėra kvailumo aukštinimas. Abejotina, kad genialus visos neaprėpiamos visatos kūrėjas skatintų kvailumą. Kitą vertus, kodėl Dievas nepasirinko kito būdo mus patikrinti? Kodėl išbandomas ne mūsų gerumas, nuokankumas, atsidavimas, sąžiningumas, meilė artimui ar kas kita susijęs su tikrai svarbiomis vertybėmis? Vietoj to, mes vertinami pagal tai, kas gali stipriausiai tikėti kažkuo, kas negali būti pamatyta, paliesta ar kitaip patikrinta. Deja, bet tai nėra mano vieninteliai nuodėmingi pamąstymai: Jei jau Dievas nori, kad jį garbintume ir glovintume, kaip galime būti tikri, kad „tikrasis“ Dievas iš tikrųjų yra krikščioniškasis, o ne tas, apie kurį kalbama budizme, Induizme ir pan. Ši situacija primena loterija, kai reikia atspėti, po kuriuo iš trijų puodelių yra padėta moneta, tik šis žaidimas rizikingesnis – jei atsakysi neteisingai, keliausi į pragarą amžinoms kančioms.
Prašau padėti man, klajojančiai avelei, sustiprinti savo tikėjimą, nes, atrodo, grimstu į bedugnę.
Ačiū ir per amžius amen!

Comments

Labas, Mindaugai, nesu kunigas, tad nieko neprižadu, bet pabandysiu kažką pakeverzoti...

1. "Kodėl Visagalis pasirinko mus išbandyti taip, kad tie, kurie neturi šiek tiek gilesnių . analitinių sugebėjimų išbandymą išlaiko, o ieškantys įrodymų bei argumentų – ne?"
Kalbant apie protiškai atsilikusius žmonės atsakymas paprastas – LK 12, 39–48 „IŠ KIEKVIENO, KURIAM DAUG DUOTA, BUS DAUG PAREIKALAUTA“. Na, o kalbant apie tai, kad ieškantys įrodimų ir argumentų neišlaikys išbandymo yra du atsakymai:
a) tikėjimas yra TIKĖJIMAS, o ne žinojimas, jei visi būtų užtikrinti Dievo egzistavimu ir amžinąja karalyste, visi tikėtų, tačiau tada religija nebūtų nuoširdus santykis.
b) jei ieškai argumentų, o ne įrodymų ir manai, kad tai tau sukliudys išlaikyti išbandymą, vadinasi per mažai ieškai. Nevardinsiu dabar visko, bet rekomenduoju literatūrą, kurioje, manau, rasi atsakymus. Vis dėlto, štai pagrindinės gairės:
 1) Kiekvienam judėjimui reikia judintojo, ieškodami jo atsidursime uždarame cikle, (kurį, beje, vis tiek kažkas turėjo sukurti), jei nesustosime ties tuo, kuris pats nejuda – Dievu.
2) Kodėl žmonės yra altruistiški? Kodėl jie taip skiriasi nuo gyvūnų? Kas juos daro kitokiais? Kas yra sąžinė, iš kur ji atsirado? Kodėl žmonija turi bendrą gėrio ir blogio suvokimą?
3) Stebuklai, kurių iki šiol negali paaiškinti mokslininkai. (nereikia toli ieškoti, vienas pagijimo stebuklas, kurio nepaaiškino gydytojai įvyko maždaug prieš 7m., mano parapijoje)
4) Kodėl religijos, pavyzdžiui Krikščionybė gyvuoja taip ilgai? Argi po 2000 metų dar būtų tiek milijonų žmonių, kurie tiki melu?

Literaūra: C.S.Lewis "Tiesiog Krikščionybė"; Michael Himes SJ "Tikėjimo slėpinys. Įvadas į katalikybę" (nevisai šia tema, bet manau tau atsakys į daugelį klausimų) ; Anzelmo "Proslogionas" (pats neskaičiau, bet girdėjau gerų atsiliepimų ir rekomendacijų, kiek žinau, čia konkrečiai apie Dievo įrodymus (aišku, ne "po mikroskopu").

2. "kodėl Didžiąjam Visatos Kūrėjui išvis taip svarbu, kad jį garbintume"
Dievo mūsų gyrius nepadaro didesniu, ar galingesniu, tačiau jis reikalingas mums patiems. Dievas nori, kad mes turėtume nuoširdų santykį su juo, atsakytume į jo meilę, jis stengiasi dėl mūsų, tiesą sakant, jis galėtų ir nesidalinti savo meile, juk jis yra Dievas trejybėje, jis nėra vienišas ar pan. Religija nebūtų religija, jei mes neatsakytume į Dievo siųstą tikėjimo dovaną savo kasdienoje ( apie tai pasiskaityk A. Maceinos "Religijos filosofija" pirmuosius skyrius)

3."Visgi, tikėjimas be įrodymų tėra kvailumo aukštinimas" Priešingai, tikėjimas be įrodymų ir yra tikrasis tikėjimas. "Palaiminti, kurie tiki nematę". Vis dėlto, suprantu tavo troškimą ieškoti argumentų ir tai nėra blogai, bet apie tai aukščiau ↑.

4. "Abejotina, kad genialus visos neaprėpiamos visatos kūrėjas skatintų kvailumą."
1. Dievas myli mažutėlius
2. Dievas neskatina kvailumo. Kiekvienas į Dievą einame skirtingas kelias: vieni – kaip šv.Pranciškus (nebūdami mokslo žmonės, tačiau per nuoširdumą, meilę Evangelijai ir Kūrinijai, neturtą, skaistumą, paklusnumą), o kiti – kaip šv.Tomas Akvinietis, rašydami teologinius traktatus ir būdami daugiau negu šiaip išsilavinę.

5. "Kodėl išbandomas ne mūsų gerumas, nuolankumas, atsidavimas, sąžiningumas, meilė artimui ar kas kita susijęs su tikrai svarbiomis vertybėmis?"
Man atrodo, kad arba tu šių išbandymų tikrai nepatiri, arba tiesiog jų nepastebėjai. Žinok, kad tavo išvardintų savybių tobulumo galima siekti tol, kol tapsi šventu ir dar daugiau. Tai ir yra kelias pas Dievą. Žinok, kad tikėjimas be darbū yra miręs tikėjimas (Jokūbo laiškas).

6. Nemanau, kad Gandhi ar Dalai Lama bus pasmerktas pragaro kančioms. Manau, beje, remiantis ir Biblija (nors, kaip minėjau, nesu kunigas, tad negaliu laiduoti) žmonės bus skirstomi pagal gerą valią. Svarbiausią – klausyk savo sąžinės. Vis dėlto, manau, kad reiktų paieškoti ir loginių argumentų. Pvz>: Jėzus sakė, kad buvo Dievas, taigi: a)jis buvo beprotis ir pats nežinojo, kad toks nėra
b) jis buvo melagis
c) jis ištikro buvo Dievo sūnus.
Pats pagalvok, kuris iš argumentų tau atrodo įtikinamiausias.
Vis dėlto, puikiai suprantu tavo dvejones, aš ir pats šiuo metu patiriu panašias (konkrečiai mano atveju, nesuprantu, kodėl Jėzus taip griežtai pasisako, kad niekas kitaip nepateks į rojų, kaip tik per jį, nors kitose Biblijos vietose kalbama apie gerą valią ir gailestingumą).

Answer 1

Jūsų klausimas turi sofistinių požymių, užduodamas taip, kad būtų gautas pageidaujamas atsakymas. Gal ir netyčia. Dievas sukūrė žmogų panašų į save ir su juo elgiasi kaip su sau lygiu: neapsireiškia jam aiškiai ir pilnai, nes tada žmogus neturėtų kitos galimybės, kaip tik jį pasirinkti. Vietoje to Dievas pateikia savo buvimo ir meilės įrodymų, kviesdamas, kad žmogus jį pats atpažintų ir pamiltų. Kaip ir žmonės įvairiausiais būdais vieni kitiems įrodinėja savo gerumą ir meilę, kviesdami juos pamilti.

Apie Dievo buvimą ir veikimą, ateistinius argumentus ir jų vertę yra nemaža literatūros lietuvių kalba, galima pasidomėti ir nesunku surasti katalikiškuose knygynuose. Apie Dievą nieko neįmanoma sužinoti, t.y. nei įrodyti, nei paneigti buvimo, arba pažinti kokias nors jo savybes ir veikimą empirinio, eksperimentais ir skaičiavimais grindžiamo mokslo keliu, kuris šiandien vadinamas bendru "mokslo" vardu. Toks mokslas tyrinėja pasaulio veikimą, o ne būties dėsnius. Apie Dievą sužinoti galima remiantis filosofiniais ir teologiniais mokslais ir jų metodais.