Krikšto metu suteikiamas šventojo vardas kaip pirmasis arba antrasis ta intencija, kad atitinkamas šventasis būtų pakrikštyto asmens globėju. Tai geras ir palaikytinas paprotys, tačiau neprivalomas. Privalomai reikalaujama, kad krikštijamajam nebūtų suteikiamas priešingas krikščioniškiems jausmams vardas (Kan. 855).