Aš esu nusidėjelis, visą gyvenimą neigiau Dievo egzistavimą ir pažeidžiau visus dešimt Dievo įsakymų. Tačiau nutiko stebuklas, privertęs mane suprasti, kad aš visą gyvenimą klydau, kad buvau aklas, kad nemačiau Dievo, kol jis visą laiką stebėjo mane. Mokiausi maldas savarankiškai, nes niekada manęs niekas nemokė tikybos, nepriėmiau pirmosios komunijos. Kiekvieną vakarą meldžiu Dievo man atleisti, bet suprantu, kad mano nuodėmių maldos nenuplaus. Aš privalau atlikti išpažintį, bet trumpai tariant, tai nėra įmanoma. Aš ne kartą bandžiau žengti pro bažnyčios duris, bet kaskart iš ten būdavau išneštas... be sąmonės. Man ima trūkti oro, svaigsta galva, o galiausiai nualpstu. Iš pradžių maniau, kad tas pastatas skleidžia blogus biolaukus, bet apkeliavau didelę dalį vakarų Lietuvos bažnyčių, visur buvo tas pats. Aš pagalvojau, gal dėl to, kad aš nekrikštytas, gal Dievas nenori įsileisti manęs į savo namus. Paprašiau kaimynės, kad ji pakalbėtų su mūsų parapijos kunigu, kad šis galėtų mane pakrikštyti namuose. Aš priėmiau krikštą, bet mano kūną po to labai išbėrė raudonomis dėmėmis, o į bažnyčią įeiti vis tiek negaliu. Kaip man gauti Dievo malonę? Kodėl negaliu įžengti į Dievo namus?