Question

Daugiau nei prieš penkerius metu staiga netekome vyresniojo 23-ejų metų sūnaus. Patyrėme didelę kančią. Tik Dievo dėka vėl gyvename visavertį gyvenimą. Dabartiniu metu tenka vėl išgyventi skausmą - jaunesnysis vienintelis sūnus įkalinimo įstaigoje. Buvo netikintis, reikiamus sakramentus (Krikštą, Sutvirtinimą) turi. Esu visiškai tikra, kad mano paklydusį sūnų aplankė Dievo malonė ir mano, motinos, nuolatinė malda - jis paprašė atsiųsti religinės literatūros ir rožinį. Aš norėčiau išsiųsti. Taip pat kalbėjau sūnui, kad jis privalėtų kalbėti rožinį, tik tada būtų bendravimas su Dievu. Jis, žinoma, sutiko. Be galo džiaugiuosi, kad sūnus įtikėjo ir tai jau yra didžiulė Dievo malonė. Meldžiuosi už mūsų šeimą ir tikiu, kad mūsų brangus sūnus sugrįš į doros kelią ir dar ilgai mums Dievas leis šioje žemėje pasidžiaugti vieni kitais.
Taigi, ar nebūtų šventvagystė jam nešioti rožinį ant rankos?
Nuoširdžiai dėkoju. Sudiev. Irena.

Answer 1

Rožinis yra maldos priemonė, "įrankis", nešioti jį ant rankos kaip apyrankę nėra jokios prasmės.