Būdama paauglė (14-16 metų) neskaisčiai su savimi elgiausi. Nežinojau, kas tai per dalykas ir kad tai nuodėmė. Dabar dėl to gailiuosi. Sužinojusi, kad tai nuodėmė, niekada taip nebesielgiau ir nebesielgsiu. Tačiau norėjau paklausti, ar reikia apie tai, ką dariau, pasakyti per išpažintį? Ar visos išpažintys, kurias atlikau ir nepasakiau taip pasielgusi, buvo blogos?
Dėkoju už atsakymą.