Question

Garbė Jėzui Kristui!
 
Man iškilo daugybė klausimų į kuriuos seniai norėjau sužinoti atsakymą tikiuosi jūs man padėsite:)

1. Ar padariau nuodėmę jei į galvą kartais ateidavo gašlios netyros mintys, bet aš joms priešinausi?

2. Kaip reikia kovoti su bambėjimu ir dažnu tuščiu plepėjimu?

3. Ar padariau sunkią nuodėmę jei buvau irzli ir pikta dėl didelio nuovargio ir šeimyninių problemų?

4. Kasdien pasiryžtu viską pradėti nuo pradžių, praktikuoti dorybes ir nešti tą dieną meilę, bet vakare pastebiu kaip nutolau nuo savo pasiryžimų ir nuvyliau Dievą. Kaip kasdien reikia Viešpačiui išlikti ištikimam net mažiausiuose dalykuose? man tai labai sunkiai sekasi.

5. Mokslai yra labai sunkūs ir labai sunku viską pakelti ir ištverti dažniausiai net neturiu savaitgalių ,o jei turiu ateina draugės ir tai labai mane vargina. Kaip reikia išlikti ramiai ir visiškai pasitikėti Viešpačiu? Dažniausiai tampu nervinga ir pikta.

6. Kaip kiekvieną dieną reikia siekti šventumo ir artėti , o ne tolti nuo Dievo?

7. Seniau kasdien jausdavau Dievą ir  jo artumą mano siela buvo pripildyta ramybės bei džiaugsmo.Dabar jo visiškai nebejaučiu kasdien gyvenu tikėjimu, bet kartais labai pasiilgstu Dievo artumo. Širdyje dažnai jaučiu nerimą tuštumą nors beveik kiekvieną sekmadienį priimu Švenčiausią Sakramentą ir dažnai einu išpažinties Dievo artumas nesugrįžo. Ar tai reiškia kad aš kažką netaip darau, kad nebejaučiu Viešpaties artumo ir jo teikiamo ramybės bei meilės?

Answer 1

1.Nuodėmė mintimis įvyksta ne tada, kai bloga mintis ateina į galvą, bet kai ją priimi, pritari ir sąmoningai palaikai. Taigi, jei buvo kovojama, jokios nuodėmės nėra, kokios ten mintys bebūtų.

2.Su tuščiu plepėjimu geriausiai kovoti stengiantis sąžiningai įvykdyti viską, ką pasakei. Prieš bambėjimą turėtų padėti stengimasis visada žinoti, dėl kokios priežasties aš tai kalbu ir kokie iš to bus rezultatai.

3.Irzlumas ir piktumas griežta prasme yra žmogaus būsena, jausena, kas savaime negali būti nuodėme. Tačiau tos jausenos įtakoje sunkiau daryti gera ir linkstama į blogį, tad nuodėmės yra ne tai, kaip Jūs jautėtės, o kaip elgėtės su žmonėmis: lengviau jiems buvo nuo Jūsų, ar sunkiau.

4.Kasdien pradedama ne nuo pradžių, o nuo to, kas jau pasiekta: išlavintas tikėjimas, dorybės, susikurti santykiai su žmonėmis, išsiugdyta meilė Dievui ir žmonėms, įgytas pažinimas ir gebėjimai. Praktiškai niekada ir niekam nepavyksta tobulai įvykdyti ir pasiekti, ko buvo norima, todėl su tuo tenka susitaikyti ir dvasinėje srityje. Svarbiausia - gera valia ir sąmoningas siekimas, ėjimas kad ir labai mažais žingsneliais. Blaškytis ir nervintis tikrai nėra priežasties, geriausia - išmokti džiaugtis tais gėrio trupinėliais, kuriuos turite.

5.Dievas visada su Jumis ir kviečia su juo pašventinti pasaulį. Esate apdovanota tikėjimu, kantrybe, išmintimi, gerumu ir daugeliu kitų gražių dalykų. Juos reikia pagausinti ir išdalinti kitiems, taip tampant Dievo šviesos nešėja žemėje. Jei tokios šviesos nedalintumėte, draugės bėgtų nuo Jūsų, o ne ieškotų. Reikia pasiskaičiuoti, ką turite ir ramiai išdalinti visiems, pasiliekant laiko savęs dvasiniam ir kitokiam lavinimui.

6. Reguliariai (kas 1-2 mėnesius) eiti išpažinties, nusistatant dvasinio gyvenimo tikslus ir priemones, stengiantis kontroliuoti, kaip sekasi. Kasdien turėtų būti įdedamas protingas kiekis pastangų, o, kaip sako Apaštalas, "augimą duoda Dievas".

7.Yra tikėjimas, dvasinis gyvenimas, dvasios darbai ir kitokių gerų dalykų, tik pradingo jausmas. Jei nesiliausite vykdžiusi tikėjimo darbų, jausmas sugrįš, ir dar gražesnis. Kol kas tenka džiaugtis geromis pastangomis ir skaičiuoti jų vaisius.