Kai aš savo nuodėmklausiui kartą prisipažinau, kad vis dar graužiuosi dėl išpažintos nuodėmės, nors ji jau buvo atleista, jis manęs paklausė, ar aš nepasitikiu Dievo Gailestingumu?? To pakako, kad susigėsčiau ir prisipažinčiau, kad suabejojau jog nuodėmė, kurią per ankstesnę išpažintį išpažinau ir į ją neatkritau, tarsi būtų Dievo per kunigo nuodėmklausio tarnystę neatleista.