Question

Garbė Jėzui Kristui. Mane kankina vienas dalykas. Mano šeima yra tikinti. Einu su savo artimaisiais kiekvieną sekmadienį į bažnyčią. Dažnai namuose kalbamės apie religinius dalykus. Aš pati taipogi esu tikinti ir noriu gilinti savo tikėjimą. Bet aš dažnai padarydavau sunkią nuodėmę - masturbuodavausi. Šeima apie tai nežino. Aš šią nuodėmę išpažinau per išpažintį. Bet man kartais būna liūdna dėl to, kad aš taip elgdavausi. Manau, svarbu, kad aš tai išpažinau per išpažintį. Bet tėvai apie šią nuodėmę nežino. Juk mes dažnai nesakom vienas kitam savo nuodėmių, svarbu jas išsakyti kunigui per išpažintį. Dažnai namuose girdžiu , kad esu tyras ir tyros širdies vaikas.Aš noriu būti tokia. Ar aš esu tyra, jeigu dariau šią nuodėmę, bet ją išpažinau ir noriu taisytis? Ar tai skaitosi, kad aš slepiu kažką, jeigu kai apie mane kalba gražiai, aš jausdavausi blogai, nes nesijausdavau verta tokių žodžių? Ar nuodėmė yra priimti gerus žodžius,nors žinai,kad esi jų neverta?O gal Dievas atleido po išpažinties ir aš vėl esu tyra ir nuskaistinta nuo man suteikto išrišimo?

Answer 1

Dievas per Susitaikinimo sakramentą nuodėmes ne vien atleidžia, bet ir jas sunaikina. Pačių nuodėmių iš viso nelieka, vien jų pasekmės, kurios gali būti padarytas nuostolis, pažeminimas, suklaidinimas ar dar kas nors. Jūsų atveju nuodėmė artimųjų nepalietė, jiems nepakenkė, todėl, nesant žalos, nieko atitaisinėti nereikia. Esate Dievo nuskaistinta ir tyra, nuodėmės neegzistuoja, liko tik prisiminimas, kuris gali pasitarnauti kaip nemaloni, bet gera pamoka ateičiai.