Rašote, kad jeigu nuodėmklausys žmogų suprato ir žmogus visas atsimintas nuodėmes pasakė, išpažintis yra gera. Kaip tuo atveju, jei nesi tikras, ar nuodėmklausys tave suprato? Pastaruosius kelerius metus nė vienas nuodėmklausys, pas kuriuos atlikau išpažintis neparodė, kad mane suprato. Vienas net prisipažino, kad manęs visai negirdėjo, bet išrišimą davė. Lygiai tuo pačiu galiu įtarti ir kelis kitus, nes tai buvo matyti [vienąkart labai aiškiai] iš "vadovavimo". Anksčiau problemos čia nemačiau, nes manau, kad nuodėmes išpažįstu Dievui, o kunigas tikrai neprivalo manęs klausyti ir girdėti, kad negirdi, man dar geriau. Bet dabar kyla klausimas, ar toks išrišimas galioja?