Padarę mirtiną nuodėmę ir neturėdami galimybės tuoj prieiti išpažinties, galime gauti jos atleidimą, jei sužadinsime širdyje tobulą gailestį dėl nuodėmių, kartu pasiryždami atlikti sakramentinę išpažintį, kai tik bus įmanoma. Gailestis tobulas tada, kai gailimės ne tiek dėl to, kad nuodėme užsitraukėme bausmę, kiek todėl, kad ja įžeidėme Dievą, kuris yra toks geras ir šventas. Tai gailestis ne iš Dievo baimės, bet iš meilės. Jis naikina nuodėmę jau prieš išpažintį, bet lieka pareiga šią nuodėmę kuo greičiau išpažinti. Sakramentinę šv. Komuniją galima priimti tik gavus išrišimą.