Esu susizadejes su mergina, taciau vis labiau kankina itarimai, kad ji su manimi sutiko tuoktis ne is meiles, bet bijodama likti viena ir atstumta manes. Suzadetine vylesi kad laikui einant mane pamils, o iki to laiko venge net kalbetis sia tema. Savo buvusiam vaikinui ne zodzio apie mane neuzsimine, o tik praejus keliem menesiam mano spaudimu jam pasake kad turi kita vaikina, bet iki to laiko tarsi neleido jam suprasti kad viskas yra baigta, o tik pasake jam kad jis per daug jai primelavo ir tarp ju nieko nebus. Viskuo teisinasi, kad yra nedrasi ir jai reikia laiko. Apie vestuviu data galima suprasti kad ji stengiasi kuo labiau tai vilkti i ateiti, minimaliai kitiem metam. Dabar laikui praejus ji elgiasi kitaip, yra daug meilesne, siltesne, stengiasi but gera. Taciau man darosi sunku, kai zinai jog ji sutiko but drauge tik vildamasi kad laikui einant isdrases pati. Kalbetis siomis temomis su ja yra labai sunku, nes ji labai uzdaro budo, atvirai nesikalba, viska turiu ispesti pats. Sirdis is tikruju kencia. esu girdejes kad tokie zmones netinkami santuokiniam gyvenimui, nes nera subrende priimti atsakomybes ir pereiti is globotinio i globejo pareiga, panasu kad taip yra.. Bet be galo sunku imtis kazkokiu priemoniu, kai jau ji man sako kad labai mane myli, nors man tai ir atrodo kaip nelabai sveikas islaikymas. Nezinau ka daryti, nesu dar sutikes kito tokio zmogaus, kuriam patikciau taip kaip jai.. Ar man reiketu laukti tuos metus tikintis, kad ji subres, ar man reiketu pabandyti ja paleisti? kreipiuosi i jus, nes jusu patarimai man visada suteikdavo daug isminties. Atsiprasau uz lietuvisku simboliu nevartojima, rasau per telefona.
