Puikus klausimas
Kaip atsekti, kur mūsų mintys, kur Šv. Dvasios paraginimai, kur demono puolimai?
Tvirtai reikia žinoti:
Demonai mūsų minčių nesupranta, tik gali stebėti mūsų elgesį ir suprasti apie vyraujančias ydas ir per tai gundyti.
Pasitelksiu Bažnyčios įšmintį.
Evagrijus vartoja žodžius "demonas" ir "mintis", kokios nors ydos "dvasia", kaip turinčius tą pačią prasmę.
Maksimas Išpažinėjas skelbia hipotezę, kad egzistuoja "trys keliai", kuriais aistringos mintys ateina į dvasią: pojūtis, fizinė kūno sandara, atmintis.
Demoniška "mintis" - tai greičiau "paveikslas", keistas vaizdinys, kylantis žmoguje, apdovanotame pojūčiais. Šio vaizdinio pradžia ne prote, dvasioje, bet žemesnėje mūsų pažinimo galios sferoje, vietoje kur svarstoma už ir prieš. Tačiau šis vaizdinys yra pajėgus patraukti, išjudinti dvasią ir tada sukelia aistringą polėkį, kuris verčia žmogų slaptai apsispręsti prieš Dievo įstatymą arba bent jau bendrauti su šiuo vaizdiniu, prisistatančiu, kaip tikras stabas, nors iš tikrųjų turėtų būti nuvarytas šalin.
T. Špidlik "Krikščioniškųjų Rytų dvasingumas" Psl. 232
Kovą prieš demoną laimime tvirtai melsdamiesi, prašydami Dievo Motinos Marijos, Jėzaus Kristaus užtarimo.