Question

GJK!!!


Turiu sunkumu dėl kurių labai skauda širdį. Mano tėtis yra tikintis , mama nelabai. Kol tėtis dirbo Lietuvoje kiekvieną sekmadienį į bažnyčią važiuodavome kartu. Seniau nebuvau labai tikinti nors ir ėjau i bažnyčią, bet prieš metus gavau atsivertimo malonę. Į bažnyčią iki tol eidavau tik tada kai tėtis grįždavo iš užsienio. Bet kai gavau atsivertimą į bažnyčią pradėjau eiti pėsčiomis kiekvieną sekmadienį ( iki bažnyčios nuo namų eiti reikia 3 kilometrus) Mama į mane žiūrėjo skersai tad pasiteisinau tuo kad einu giedoti nors ir nemoku. Ištisus metus taip vargstu kiekvieną sekmadienį viena eidama į bažnyčią ir man dėl to labai gėda nes kiti manęs nesupranta ir nepalaiko ir net laiko mane keistuole net gėda eiti pasiimti komunijos nes manau kad po to mane apkalbės visam kaimui. Kiekvieną sekmadieni i bažnyčią eiti darosi vis sunkiau ir sunkiau nebežinau ką daryti ir kaip elgtis. kyla net pagunda nebeiti į bažnyčią kad nebesijausčiau tokia kvaiša be draugų ir be tėvų einanti į bažnyčią. Patarkite ką man daryti ir kaip teisingai pasielgti tokioje situacijoje?

Answer 1

Drąsos, juk einate pas Jėzų. Turite nugalėti baimę, ką pagalvos kiti. Nieko nebijokite, palikite šią baimę Jėzui. Matydami, kad nebijote, pakalbės ir nustos. Kai numirsite, juk nepasiteisinsite Jėzui: "Žinai Jėzau myliu Tave, bet leisdavau sau neiti į bažnyčią, nes kaimas apkalbėdavo ir šaipėsi..."

DRĄSOS EITI KELIU PAS DIEVĄ!!!