Sveiki,man 39, zmonai 36. Auginam 2 vaikus, kurie jau yra tikintys t.y. vykdom savo pazada duota santuokos metu. Bet zmonai nuo paskutinio nestumo liko 7mm isvarza, del kurios ji ir dabar praktiskai visada kencia nuo didelio skausmo. Dar vienas nestumas butu medicinine prasme jei nesavizudybe tai savanoriskas invalidumas. Mes visada pratikuodavome nutraukta lytini akta kaip kontracepcijos priemone. Dabar kai suzinojau, kad barjerine kontracepcija yirgi laikoma nuodeme tai esu visai pasimetes. Viduje jauciu netikruma, kad Onano nuodeme buvo butent akto nutraukimas, o atsisakymas tureti vaiku isvis. Siap jauciu, kad as asmeniskai galeciau laikytis visiskos skaistybes (tikejimas man padeda, nors naturaliai lytiskumas yra stipriai isreikstas), bet zmona to tikrai nesupras ir nenoriu pastumeti jos i nuodeme (jos manymu masturbacija nesant priktnaudziavimo ar iskrypimu yra siuolaikiskas ir normalus dalykas). Kokia baznycios pozicija tokiais atvejais ? P.S. As tikrai visiskai pritariu kad abortuojanti kontracepcija yra labai sunki nuodeme.Dekuj.