Question

Labas. Man 14 metų. Esu linkusi į lunatikavimą, sapnavimą, ar fantazijas. Cituoju "kai esi pabudusi, atrodo su mumis kalbi, bet tavęs čia nėra, tu skraidai savam pasaulėly". Man tai patiko, jaučiausi išskirtinė, gaunanti dėmesio, nesureikšminau to. Bet man tai nuo pat kudikystės "savam pasaulėly..", kuo toliau tuo labiau suprantu kaip tai blogai man pačiai. Sapnai.. ugh.. sapnuoju daug, viską, ir ištisai, ir tai tikrai nieko blogo (bent jau taip atrodė), bet aš pradedu bijoti užmigti, o galiu miegoti ištisas 14 valandų, miegu daug. Bijoti ne todėl, kad ten šmėklos, pabaisos, kažkas paranormalaus, bijau tų žmonių, jie tikri, ir jie mano sapnuose, ir man jie tampa baisesni nei tie patys vaiduokliai. Jie ten nieko nedaro, įprasta kasdienybė, bet tiesiog nebegaliu kasnakt, kiekvieną dieną galvoti apie tuos pačius žmones, šiuo atvėjų 1. Aš .. aš dienomis galiu visą tai pamiršti, aš groju, kanklėmis, melodija leidžia užmiršti viską, viskas kaip ir gerai, bet pirštai nugroti, nuzūlinti stygomis IKI KRAUJŲ, apibintuoti, naktimis nemiegu, geriu DAUG kavos. Jaučiuosi tikrai prastai. Kaip tuos sapnus kontroliuoti?! Bandžiau kalbėtis su tuo žmogumi kuris yra sapnuose, tačiau jis nežino kaip man padėti.

Answer 1

Sapnai yra pasąmonės dalykas. Kunigai nelabai šiais klausimais konsultuoja. Nebijokite apie tai pasikalbėti su psichologu. Iš dvasinės pusės galiu tik tiek pasakyti - Dievas nėra baimės šaltinis. Bijote užmigti? Mintimis melskitės kad ir tokią maldą: "Viešpatie Jėzau, pasigailėk manęs". Kartokite su pasitikėjimu šį sakinį. Man tai padeda, kai užmigti sunku.