Šventas vardas nesuteikia jokios apsaugos, tarsi talismanas ar medikamentas. Jis reiškia, kad žmogus yra pavedamas atitinkamo šventojo globai ir užtarimui. Kad toji globa realizuotųsi, reikia gyventi dvasinėje bendrystėje ir taikoje su tuo šventuoju, "susidraugauti", kartu su juo mylint Dievą ir džiaugiantis dvasiniu bei vertybiniu bendrumu. Tikėjimo, sakramentų, šventųjų užtarėjų "turėjimas" praktiškai nereiškia nieko, o viską lemia tų dalykų "praktikavimas", tai yra, padarymas jų savo kasdieninio gyvenimo realybe.