Prieš keletą metų, vedama smalsumo, nuėjau pas būrėją, po apsilankymo pas ją kitą dieną nuėjau išpažinties, nes savijauta buvo siaubinga — jaučiausi stipriai nepaklususi Dievo valiai, Jį įžeidusi ir pan. Būrėja „išpranašavo” geriantį sutuoktinį, kuris anksti mirs, keletą, gal du, vaikus, automobilio avariją ir pan. Kažkuriuo momentu tuo patikėjau, bet po išpažnties ir išrišimo viską pamiršau ir tuo nebetikiu, o tiesiog meldžiuosi už tą, kurį man Viešpats atsiųs kaip skirtąjį, ir kantriai laukiu to vienintelio... Ar teisingai elgiuosi? Ar mano maldos bus išklausytos?