Question

Laba diena,

su draugu draugauju 3 metus, šiais metais planuojame vestuves, netyčia sužinojau, kad pastojau, išsigandau, nieko negalvodama užsirašiau pas gydytoją,
pasidariau abortą, dabar supratau, kad pasielgiau netinkamai, blogai, pastoviai verkiu,nelabai dar suprantu  kodėl ir kam juk gi planujame kur šeima, išsigandau to, kad neturėsiu ką vaikui duoti, ksip išauginti, nes pati dar netvirtai stoviu ant kojų, išsigandau ką pasakys kiti, pabijojau, nežinau kodėl taip pasielgiau..Dabar bijau eiti į bažnyčia, eiti išpažinties, bijau, kad man niekad Dievas neatleis, nieks nesupras. Jaučiu gėdos jausmą, gyvenime to nekartosiu niekada ir niekam nelinkiu patirti to. Nežinau kodėl pasielgiaus taip silpnavališkai, egoistiškai...  nenoriu dabar nieko. Bijau eiti į bažnyčia, sakykit ar yra kažkie būdai išpirkti savo kaltę, savo klaidą, žinau, kad su šituo reikės gyventi iki gyvenimo pabaigos ir kaltės jausmas niekad nedings, bet kaip elgtis toliau aš nežinau.

Answer 1

Saule, tik sakramentinė išpažintis Jums atneš ramybę. Kaip Jūs sakėte, tai tikrai tokia nuodėmė, kuri labai sužeidė. Kai moteris gailisi tą padarius, aišku, kad ir aborto nuodėmė yra atleidžiama. Po tokių išpažinčių dažnai moterims primenu. Dievas Jums atleidžia tikrai sunkią nuodėmę, bet toliau laukia labai nelengvas žingsnis - ATLEIDIMAS SAU. O atleidimas apskrtiai yra ne vienkartinis įvykis.

Tad patarimas toks, kai atliksite priešsantuokinę išpažintį gal ir pradėkite nuo aborto nuodėms ir paaiškinkite, kodėl taip pasielgėte. Baimę eiti į bažnyčią atneša nuodėmė ir velnio melas, kad Dievas neatleis. Jis jau atleido, tik Jums reikia ateiti ir apkabinti tą mus visiems atleidžiantį Dievą, kuris taip mus myli.

+