Question

Mano ir man brangų asmenį skiria daugybė dalykų - atstumas, kita kultūra, kita religija... Pastebėjau, kad mane ėmė kankinti mintys apie šį asmenį - "o gal kas išeitų daugiau?". Nors ir žinau, kad tikrai ne, bet minčių įkyrumas nesiliauja. Noriu pamirštį šį asmenį taip, kad likę prisiminimai apie jį netrukdyti man kurti naujų santykių.
1) Ar man visiškai reikėtų nutraukti bendravimą su šiuo žmogumi?
2) Gal galėtumėte patarti, kaip suformuluoti maldos intenciją arba kokią maldos, meditacijos formą pasirinkti? Kaip dažnai, kaip ilgai melstis?
Ačiū.

Answer 1

Panašiais atvejais svarbu įsivaizduojamų ar trokštamų dalykų nepalaikyti tikrais ir esamais, nes ant nesamo pagrindo pastatyti rūmai labai greitai sugriūva. Asmenis, su kuriais bendros realios perspektyvos nenumatoma, galima pasilikti širdyje kaip brangų atminimą, kaip Dievo dovaną kažkuriuo metu, o gyvenimą planuoti, naudotis savo laisve, taip pat kito žmogaus ieškojimo laisve visiškai pilnai. Jei trukdo to žmogaus prisiminimas, tą trukdymą pastatyti į bendra vietą su kitomis gyvenimo kliūtimis ir atitinkamai elgtis: išvengti arba ištverti.

Melstis reikėtų į Šventąją Dvasią, prašant išminties, tvirtumo ir apšvietimo. Geriausia tokią intenciją pridėti prie savo įprastinių maldų, specialaus pamaldumo įsivesti nereikia.